1.
Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
‖: Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei. :‖
2.
Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
‖: O po tuos kalnus sesutės visos
Griaudžiai malonias dainas ringuoja. :‖
3.
Ten susimąstęs tamsus Nevėžis,
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
‖: Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas. :‖
4.
Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
‖: Tik brangią kalbą tėvų pamynę
Jie mūsų širdis mažai ką riša. :‖
5.
Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
‖: Ar saulė leidžias, ir vakarėlis,
Ramumą neša, saldžiai nutilęs. :‖
6.
Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
‖: Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba. :‖
7.
Kai ten prieš sumą visi sutarę
Graudžiai užtraukia „Pulkim ant kelių“,
‖: Jausmai bedievio vėl atsidarę
Tikėti mokos nuo tų vaikelių. :‖
8.
Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
‖: Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė! :‖